- selyklas
- selýklas sm. sing. (1) Š, KŽ, Mšk; SD341, Sut, N, I, Rtr žr. salyklas: Selyklą džiovinu R, MŽ. Neturiu selýklo, reiktų alaus pasidarytie Skp. Selýklą susimalam naminėm girnom Sb. Tikrą alų darydavom tik iš selýklo, vandenio, apynių ir mielių Skrb. Iš centnerio selýklo dešim viedrų pirmoko gali spaust Mžš. Gryno jovalo rūgštis, kaip selyklas girtuokliui, suka nosį Vaižg. Anyta verkia, selyklą merkia, marti trepinėja, svečius vadinėja LTR(Kp). Padiegė bobutė gražų selyklą NS1352. ^ Milės tėvas jau selýklą diegia (ruošia vestuves) Sml.
◊ kaĩp selýklą padíegęs labai greitai, skubiai, neužtrunkant: Kogi tu šiuokart teip leki, kaĩp selýklą padíegus? Slm.
Dictionary of the Lithuanian Language.